Jeigu jau taip, tada tai
rodo, kad prabangos poreikis gal du
gal tris kartus viršija kraštus. Datai,
vietai, masteliui nepavaldų,
mintantį sąmone tą,
kas yra nežinia, bet, be abejo, auga
ir ore vartosi nenukrintančia moneta,
norisi vadinti vardu ir, daug ką
pakeitus, pradėti vėl nuo
lygaus lapo, tylos ir slenksčio šiapus.
Galvoti: apie orą švelnų,
nors ir kiaurą, bet stogą sušlapus,
žvakelę sušalus.
Deglą šauksmui tamsoj, baltą
rankšluostį kovai ringe,
riedučiams asfaltą –
prabangai visi jie reikalingi.
Reikia persirašyti ir atmintinai
Išmokus,
nusigauti į anapus ir tenai
dosniai dalinti, tiesiog dovanoti šokus.