Kažkuriame iš daugelio aš antrųjų,
yra vienas, na.., gal du,
o tokiu atveju dar labiau nesaldu,
priešingai, labai aitru, jų
toks likimas, o tas vienas reiškia absoliutą
atskalūniškumo, kiti antri gi cinikai
mandagieji, kur eita, niekuomet neužkliūta,
piršteliu į stalą pastukseni, kai
pabaiga, visokie žodeliai aplink svajojančią sau ją
išsisklaido ir iš ne-ne tampa nuliu –
kalbėti apie naktį tamsoje
ir apie tamsą nakty banalu.