Žinojimas yra tiesiog būsena –
kaip namai, iš kurių išėjo viešnia abejonė;
nuostabu, sena
tvarka nebesensta, gėris.., be jo nė
dulkė nenukrenta, nė garsas nesušnara,
ilsisi užuolaidos,
nieko nei prieš nei už nėra,
šiluma lengva ligi šiolei, duos
Dievas, ir toliau tokia bus lyg lakas
ant riešutmedžio stalo,
lengva – lyg tyla, kas
ir yra vidurys garso kristalo,
aišku, vis tiek į svečius kažkada užeis
abejonė, ir visai ne
ta pati – su drabužiais gražiais,
šypseną savo atsainią
rodydama ir kažką slėpdama,
ji pasilenks, kad iškirptėj krūtį
parodytų.., abejonė tokia dama,
čia žinojimas ir pradės griūti.
nugriuvo visa pabaiga nuo: aišku, vis tiek į svečius kažkada užeis abejonė, ir visai ne ta pati – su drabužiais gražiais, šypseną savo atsainią rodydama ir kažką slėpdama, ji pasilenks, kad iškirptėj krūtį parodytų.., abejonė tokia dama, čia žinojimas ir pradės griūti.