Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Skiriu šiai dainininkei


Labas, Mija,
štai ir rašau tau laišką. Žinai, klausiausi tavo dainų ir man pasirodė, jog esi tokia saldžiabalsė ir smagi, galėtum būti linksma pankė.
Įsivaizduoju: ryte kartu gertume kavą kavinėj; tu sėdėtum ant plastikinės kėdės, užsikvempusi, atsirėmusi alkūnėmis į stalą, dėvinti baltą nertą megztinį (ir man atrodytų, jog esi be liemenėlės), plaukiojanti kažkame, galbūt senokų laimingų prisiminimų vandeny lyg baseine kokiuose nors Moksleivių rūmuose. Smagu būtų matyti tave kavinėje, tavo tiesiog snieguotą šypseną, kavinėje, kur netgi aukštai stovi pastatytas rodantis televizorius, skleidžiantis šiokį tokį triukšmą, o ir žmonės aplinkui šurmuliuotų...
O vakare kartu gertume limonadą, t. y. coca-colą, mano kambaryje, ir valgytume juodąjį šokoladą (oi, kiek daug cukraus!), atsiduodantį kakava.
Ryte lytų didelis, didingas, energingas lietus, ir tu sėdėtum prie lango be liemenėlės, svarstydama, ar taip atrodant išbėgti dabar į tą lietų, ir man atrodytų, jog kur tik lietus, ten tu vis atsisegi liemenėlę ir šoki...

*
Smagi tu, Mija.
Galbūt kartą atsisegtum savo baltą trumpą sijoną, nusimautum kelnaites ir šoktum...
O kitą kartą, atsigėrusi coca-colos, man pasakotum, kaip paauglystėj koks nors negrabus paauglys stengėsi, bandė visaip atsegti tau liemenėlę, jam sunkiai sekėsi (gal tais laikais liemenėlės dar nebuvo tokios patogios), ir tau pačiai tąkart buvo nelengva ją atsisegti, tad bandei iš jos išsilaisvinti nusmaukdama ją žemyn...

*
Jau artėja vasara ir vėl jaunatviškai erotiškus tekstus kuriu, o čia dar lyja už lango...
Kai dabar visur scenoje taip dažnai bučiuojamasi, neatsisakyčiau pasibučiuoti su tavimi kur nors scenoje, tačiau dabar tai jau nieko nenustebintų.
„Žaidimą mano jausmais šį kartą išlošei gal, / Bet yra vienas dėsnis: viskas grįžta atgal“, – dainuoji labai saldžiu balsu. Ir žvaliu. Galvoju: jeigu viskas grįžta atgal, tai tik meilė, meilė ir dar kartą meilė grįš tau, Mija.
„Auksiniam tavo narve meilei vietos nėra“, – taipogi dainuoji, bet taip gražiai; visada dainuoji labai švelniai, net ir sudaužančius širdį tekstus, o tavo balsas toks jaunatviškas, tiesiog mergaitiškas; tu ir pati 2007-ųjų debiutiniame albume save vadinai mergaite, nors tuo metu jau turėjai pradinuką sūnų... Tokia švelniabalsė net ir praėjus daugeliui metų po vaikystės...
Mija, man patinka tavęs klausytis, tavo malonus balsas gali glostyti estetinius jausmus ir pagyvenusiam vyriškiui (įsivaizduoju save jo vietoje), o ką jau bekalbėti apie barzdotą, dar neseną menininką... Jau matau, kaip maloniai vaikščiotume kartu miesto gatvėmis arba parke, ir tu man būtum lyg smagumo suvenyras, su liemenėle arba be, o gal rankomis dedanti mano rankas sau ant krūtinės šioje jaunatvės kulto eroje, pašėlusiame laikotarpyje.
O dar tas vasarą pranašaujantis lietus...
Mija, tavo besišypsantis veidas išliks mano asmeninėje erdvėje lyg šalies žurnalų nuotraukose. Ir visa tai juk jaunas smagumas. Išties.
Tad iki, Mija, iki susiklausymo tavo dainose. Barbena lašai į palangę... Ar tu dabar be liemenėlės?
P. S. Žiūriu, – jau dangus šviesėja. Norėčiau absoliučiai viską prisiminti. Mija, žinai ir gal patyrei, kaip smagu vasarą sušlapti lietuje, tiesiog kiaurai permirkti, o džiūstant ir džiovinantis gerti šiltą juodąją arbatą, galbūt bučiuotis ir pro langą stebėti kitus peršlapusius žmones. Po to porą dienų kaip nors gyventi kūrybinėmis mintimis, vis su meile glostyti tą tavo kompaktinį diską, jausti, kaip bėga laikas, jausti laiko dvasią, valyti dulkes nuo rašomojo stalo, spėlioti, ar tave nustebintų mano senas patefonas, vakare laukti, kol tolimesniame šešiolikaaukštyje įsižiebs šviesos ir galvoti apie sąvoką džiaugsmo gurmanas...
O dar tas gegužės pabaigos lietus...

2015-05-27
2021-03-15 18:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-07-30 23:15
Tuba Mirum
Netapatinu Autoriaus su laiško herojum. O pats kūrinys patiko. Alsuojantis erotizmu. Tiesiog gražu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-08-04 21:03
eventail
Prieš šešerius metus tau buvo dvylika, ar ne. Nesakyk, kad jau su pasu būdamas rašei. Negražu juoktis, tik, manau, esi nuo realybės atitrūkęs skrajojantis menininkas. Galėtum jai nusiųsti šį laišką ir paplanuoti pasimatymą. Gal visa taps realybe. Su ta liemenėle pažaistum ir lietuje išsimaudytum. Nagi...drąsos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-19 22:46
Damastas
Kada nors juoksies iš savo tokių idealų
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-15 20:09
varna
suprantama, kovo vidurys...
stilius lengvas, vsio takoje, bet nėr apie ką skaityt... 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-15 18:17
Houldenas
Beje, apie lietų. Viename spaudos leidinio interviu Mija yra sakiusi: „Tačiau ir lietuviškas ruduo man labai patinka: krinta spalvingi lapai, lyja. Galbūt kam nors nuskambės keistai, tačiau lietus man išties patinka“ („Savaitė“, 2019-11-14, Nr. 46, p. 36). „Laišką Mijai“ parašiau anksčiau nei pasirodė šis interviu, bet, matyt, lietus, kurį pats irgi labai mėgstu, mano tekste gausiai minimas neatsitiktinai, telepatiškai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą