Ir lapas

Ir lapas, medi, vienišas dar pūva
Išbrinkusiose tavo šakose,
Nebematyti paukščių bei lėktuvų.

Fiksuodamas vienodą metų kaitą
Apipešiotus skelbimus dar skaito
Nemokša vėjo pamušalas vėjas.

Sukūrę mitą apie savo naudą
Vandens lašai iš lėto tingiai krenta,
Ne į balas, – jie vasaroj dar maudos.

Brendi per niūrią šlapdribą į naktį,
Gyvenimas – kaip drumzlinas vanduo.
Deja, mes pralaimėjom. Šito fakto
Jau niekas nenuneigs –
                  ruduo.