Kaupiasi nepadaryti dalykai, kuriuos
kada nors turiu pradėti ir baigti. Nelaukia štai tai –
pirmiausiai galvojimą ištiesinti, mintys lyg sūkuriuos
šoktų snaigės – lėtai sukasi ir krinta minkštai.
Viskam kitam eilės tvarka nesvarbi.
Keista, tiesa? Visos rikiuotės nei šis nei tas,
jei atsitiktinės. Pavyzdžiui imkim natas,
viena iš vidurio, kitos gimę ir augę kažkur pariby,
baltos ir juodos, su taškais ir be..,
imkim namų numerius, aversus pinigų,
pertraukas – kiekviena sekundė pabūna svarbia,
tiesai reikia faktų nuogų,
o teatrui atitinkamai apsirengusių,
upės vandeniui reikalingas aukščių skirtumas,
vėjui sniego pusnį norisi išpurenti gūsiu,
spalvos paveiksluose tuo, kas atrodo girta, mus
užburia, o padaryti dalykai, kurių niekados
turiu nekartoti, netelpa sąraše,
gal protas kada nors juos užkoduos
ir atgal man parduos kaip katę maiše.