būna širdis kaip mėnulis
per naktį
lietus į skardą barbena
žodis po žodžio
gerklėje stringa
šachtos ir kalnai
ilgiausi kalnagūbriai
iki horizonto driekiasi
ten kur dangus
prasideda
negaliu užmigti
nuovargis
piktžolėmis
apraizgė kūną ir protą