Savęs suvokimas

Aš ir vėl žudau save
Palengva
Alumi ir cigarete...
Kai ląstelės baigia nykti
Tamsoje aš vėl esu
Siela pradeda man klykti-
Dievas Tu esi.
Kiek žudysi Tu save
Tiek sunyks aplink Tave.
O aš jai sakau:
Ar iliuzija kurią,
kuria kuriantysis
Ar tai matrica, kurią
kuria sistema.
Viskas Tavyje, vėl atsako ji
Ir palieka ji mane
Mano viršuje.
O aš apačioj esu
Šilta čia, nors nejauku
Daug velnių..
Kalba ir vilioja jie mane
Kad tik likčiau aš tarp jų
Nes jiems paranku.
Sėdžiu aš, šypsausi
Suprantu...
Kas tik noriu, tas esu.
Padėkojęs už ugnelę
Pradedu aš eiti kelią
Nuo vienos ligi kitos
Čakros savo atkarpos.
Kad surasti sielą vėlei
ir įkvėpt gyvybę lėlei
Tai, kurioj ji uždaryta
Vis praverti bando šydą.
Užlipu gyvatės kelią,
Pamatau aš sielą savo
Ištiesiu aš ranką jai
ir pakylame aukštai.