Mėtinė gyvenimo dalis

Žinai, L., niekuomet nė
galvoti negalvojau, kad sąlyginai taip anksti
ims dominti gyvenimo dalis mėtinė –
lengva, skonio vėsaus, kai linksti

smulkmenas ne kaltinti, o teisinti
ir prisipažįsti didelių dalykų nesuprantąs,
kai džiaugiesi labiau krantais, minty
horizontams palikęs visas rentas,

kai muzikos vis daugiau klausytis norisi,
o šokiai?... – beveik ne, nes
žinojimui nereikia grindų beorėse
salėse, ten visai kitokios menės,

kai norai patenka į katalogus
ir juos rikiuoja vienintelė abėcėlė,
nepriklausomai aukšti ar slogūs –
kiekvienam identiška celė,

viduje niekas neverda.
gyvenimo dalis, lūžtantį nuo kažko, ledą
jau žino, taip pat skonį, išvaizdą, vardą,
ir tuomet prisimena šokoladą.