Pseudo-Nixon

Written with a thoughtful hand on the flip side of George Washington’s picture:



Niekis sudėliotas ant juodos lentos, prasmingais pernai buvę žodžiai,
nurimkite manyje, aš sau įteigsiu tą idiotišką istoriją,
tą bergždžią falsifikatą ... Taip, tai buvo maištas!
Kiek dalykų kurie mane vertė judėti,
pernai, šiais metais, jie pasiliko užmarštį daiktų.
Aš įeisių į istoriją kaip pirmas ėjąs prieš savo instinktą,
tai aš rašąs kapituliacijos aktą! šiame tamsiam atokiam kambary,
vos penkiasdešimt jardų nuo pagrindinių rūmų
aš valdau pasaulį, savo užgaidai.

Švelnumo akimirka, tavo lūpos palietė mano smilkinius,
ir nors aš to dar nenujaučiu, tai paskutinė tikra valanda.
Metodiškai aprašytas pasaulis, aš jame gyvenau, anapus stiklo
ir mano smalsumas ... tą nuodinga gyvatė pasislėpusi jaunos mergaitės rubuos,
nueina krantu jūros linkui, basomis pėdomis mindžiojamos smiltys atsitiesia,
link geraširdiškai besišypsančio skliauto. Tai iliuzija, atslinkęs iš pasalų sapnas,
suleisti į nugarą peilį, ar užnerti vogčiomis ant kaklo kilpą
ir aš jaučiu kaip sienos pagimdė akis,
milijonas akių ir milijonas rankų ištiestų manęs linkui,

ar aš privalėčiau ir toliau bergždžiai gestikuliuoti,
pats būdamas su raiščiu ant akių, nežinomo namo rusy?
Bet kai kiti drybsojo ant savo užpakalio aš dirbau,

kruvinu prakaitu pakilau šiomis politinėmis kopečiomis,
teigiau ką norėjot išgirsti, neigiau viską kas jums neįtiko …
Aš įrodžiau jog tas kuris išlieka ištikimas miniai, neturi poreikio idealogijai.
Taikos pasiuntinys, aš pargabenau jums aziją, aš išvedžiau karius iš Vietkongo ...
manęs klausė ką kalbą tranzistoriais iškimštas Orakulas,
bet aš marmuriniu veidu jam juokais pasakiau nesuprantąs kiniškai …

Viskas buvo gerai tol kol tesės. O, profesija, tai bent profesija!..
Aš pavirtau savo atspindžiu ir neneikite jog tai jums nebuvo mažumėlę malonu
iki kol reikėjo ... reikėjo sunaikinti įkalčius,
valandų valandos įkalintos tuose rituoniuose, nuteistos be galimybės amnestijai.
Tas apsukrus Vokietis!.. Nors kartais, dvejonės valandomis man ateidavo į galva
jog jo būta kitokios tautybės … ir pradėjau jo saugotis
ir slėpti kažkiek savo mintis, nepaisant visko
mes bendrais bruožais aptardavome užsienienio politiką,
nors ir tikėjau kad tai bus panaudota prieš mane. (skirimas)

Bet jis, klajojantis po pasauli nusileidžiąs į pragarus mano įsakymu,
madinga šypsena ir dailiai prižiūrėta barzdele,
žmonėms jis patinka švelnumo akimirka mano lūpos palietė tavo smilkinius

Albertina ir peizaže įkunytas gyvenimas man šyptėlėjo,
aš nepraradau savo veido, niekad gyvenime nenustojau,
tačiau tai buvo pagunda ir iš kampų ėmė lįsti Fantomai,
ir kvatojo Sielos man į veidą rodydami tą nelemtą sąmokslą,
prieš mane nukreiptą sandraugą.

Iš priešiškos šalies naktiniu traukiniu atvyko diplomatinis pasiuntinys,
jo vagonas riedėjo kirsdamas regionų sienas po truputį artėdamas manęs linkui.
Taip aš tikėjau, toks buvo mano nuspėjimas!.. jo lagamine slėpėsi žaltys,
jis pats buvo dvilypė pabaisa, atsiųstas senovinio ordino mano pražūčiai.
Ir dabar post factum, šiame kambary be langų ir durų

tik savo galvoje galiu regėti grandiozines vizijas Jūs rodote man tikrovę
kad ir kaip jai priešintusi tikrieji pranašai su savo amžiaus senumo išmintimi.
iš miškų ateina iš miškų ateina manęs linkui Pasiuntiniai
iš mano tamsos ateina Jie nešini jėgos ženklais,
ir aš juos priimu tačiau nevisąlaik atvira širdimi,
tik groteskiškas jaunuolis pagal savo amžiaus kanonus

parausvintais blyškiais skruostais ir tas pasaulį tveriąs liūdesys -
šis amžius nebuvo vienas iš geresnių, ne, šiame amžiuje
išmokta nuomario ir pasiligojimo. Aš pabeldžiau į jos duris ir jai išėjus
pasiteiravau ar jos sužadėtinis vis dar laiko ant sienos iškimštą mešką.
Jos balsas sekundei virptelėjo išreikšdamas dvejonę,
aš pasakiau kad tai nesvarbu ir jog rytas buvo žvarbokas.
Ji neprašoma išnešė revolverius - jie buvo solidžiai prižiūrėti
ir man jie patiko,

nes tai buvo gera ir teisinga

dešimt minučių iki dvylikos devynios minutės iki dvylikos
aštuonios minutės iki dvylikos laikas laikas laikas šis amžius nebeturi nieko
pasilikęs atsargoj tik lūpas kurios pavargsta nuo meilės žodžių
aptingusios jos žnabžda rytoj rytoj ir aš manau kad jau beveik laikas
kol jie Ateinantys iš Tamsos nešą man galu gale ...
- rezoliucija ant mano rašomojo stalo kambary
vos penkiasdešimt jardu nuo pagrindinių rūmų,
ir aš pasvėręs visus tačiau ir argi
padėsiu paskutinį tašką -

Istorija galbūt man ir neatleis,
tačiau ji gali tik gailėtis ir kaltint