penktas Glaso etiudas

Penktas Glaso etiudas.
Mudu daugiau nei atidūs.
Mintys kelią danguj skliautu duos.
Dorybės šiek tiek atitolina, ydos
ir vėl suveda. Nieko naujo. Šeštas tada.
Bet mums penktas labiau patinka.
Naktis. Beveik tuščia autostrada.
Pasivejame debesų tinką
ir mėnuo – tik dėmė blausi, vos
prasimušanti, rodo ir tuo pačiu baigia
paskutiniuosius monotonijų syvus,
lyg stebėtum krentant paskutinę snaigę,
išjungiu aux,
Glaso inercija tyloj, tas pats penktas,
įjungsiu vėl, ranka ilgai nelauks,
nusišypsosi, ištarsi – trenktas.