Rašyk
Eilės (76099)
Fantastika (2223)
Esė (1523)
Proza (10697)
Vaikams (2581)
Slam (50)
English (1168)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Galbūt neklauskite
koks jausmas,
kai įtiki save visur įgalų,
jausmų pasaulis turi savo nuostatas
Ne kažin kaip benustembu
kai vietoje kepurės ant galvos
jaučiu (ir net regiu)
šventos Onos bažnyčią.
Beje, visaip regiu
ir jau ne kartą taręs:
– Vilniau, pakentėk, sugrįš Onutė,
atlikus priesakus dievų
atgal ant tavo žemės.
Ne dėl karūnos gi
užlipo ant galvos.

Ir iš tiesų – ne dėl karūnos.

Net nerūpėję, kad kitaip galėtų būti.
Raudoni bokštai glaustės prie aušrų.
Tuomet jau ir dangus nebūna aukštas.
Va šitaip į dausas pasikelia žmogus.
Va šitaip grįžtama atgal ant žemės.
Ir tyliai, tyliai it graži giesmė
žiedus papartis mokosi sukrauti .

Ak, kaip nerimta
smulkmenomis aikčioti
kuomet pamačius plytą rankoje žmogaus
jau nemanau – primušti nori;
manau kitaip – bažnyčias atneša,
kartu iškelsim bokštus jų
įkelsim dvasioje šventoves.
   
      Konferansjė̃
O jeigu tai dar vis tiktai sapnai?

      Aš
Tegu, tegu...
Argi seniai, Konferansjė̃,
tik pranešėjas mums koncertų salėse.
Dabar – aukščiausios prabos vardas:
beištari Konferansjė̃
ir savo akimis matai
kaip Dievas žmogumi,
kaip Miškiniu patapo –
ir girtas, ar negirtas, piemuo ar ponas
ar tik praeivis, įsivardijęs Tictac
netyčia pakeli netyčia atsiradusią dūdelę
ir pats pagroji „Dievą su manim“:

Skurdžioj provincijos scenelėj,
kažkur Europos pakrašty...


      Konferansjė̃
Tinka. Kai šalia Dievo,
kiekvienas esam pakraštys
ir tenka už kažko laikytis.

      Aš
Ne metai, ne keli,
jau ir dešimtmetis apglostė smegenis,
o aš, kaip ir tuomet
lig šiolei įsikibęs į save
malu, malu, Konferansjė̃,
kiekvieną tavo žodį
scenoje kalbėtą su Dievu:

              Net nežinau, ką Tau sakyti.
              Jau scenai, Dieve, priklausai.
              Tačiau labai jautru matyti
              Tave vargiausiame krašte.
              Anksčiau su bulve, su grikiu,
              Dabar išeiname visai nebūti.
              Tave kaip meilę širdyje dedu
                – O! publika, paplokim...
                Dievas su mumis. „


Sužiuro publika į sceną –
kaip čia yra?
Konferansjė̃ stebuklą kuria –
kalba su Dievu,
o publikos akims – scena tuščia.
Ir vis dėlto
šūsnis aplodismentų,
lyg kosčioja, lyg aikteli,
paskui jau aidi pratisai...

Ar suvokia kas šitą laiką,
kuomet į sceną Viešpats žengia?

      Konferansjė̃
Nebėk toli nuo šitaip tarto žodžio,
kuomet save užaugini iki Savęsp,
atsiveria šalis,
kur Dievas taip pažįstamas
ir nepažįstamas kaip Aš.
----------____________------------
b. d.
2021-02-25 22:21
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-26 17:00
Laila
kur Dievas taip pažįstamas
ir nepažįstamas kaip Aš.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-26 10:59
Juozas Staputis
Labai jau galingas ,Pranai!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-25 23:35
gogo
baisu oi kaip baisu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-25 22:29
Prinsas Kalava
artodo lyg kalbėtumėt eilėm
tik spėtų rankos užraštyti
be jokio gudresio ar vingio
tik pavingiavimui bergždžiam
ir jis - štai tikras - ačiū jam!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą