Rytmetinės mintys

Aš svetimiems nesiruošiu įtikti,
Myliu per daug galbūt savus,
Kam bergždžiai spręsti painią lygtį,
Kada atsakymas prieš mus?

Ir jei kada savu man tapsi,
Suprasi, kokia meilė yr gili.
O kol tu – svetimas, juk kasi
Duobę. Nevark, įkristi – pats gali.
. . .

Keiki, tylėdama šypsausi,
Gimiau doresnio sukirpimo.
Ką gero aš iš kvailio gausiu?
Tik ligą. Vardu – pasiutimas.