Išleidau drugelius į laisvę.
Lig šiol jie buvo suspausti delnuos.
Kol jie spurdėjo, blaškės,
Man trūko plazdančios aistros.
Dabar matau kaip skrenda
Ir aš tartum laisva džiaugiuos.
Lai kyla jie į aukštą dangų,
Palaiminę mano svaigius sapnus...
Drugeliai kyla vis aukščiau.
Jaučiu kaip spurda atrakinta meilė.
Anksčiau tokios dar nemačiau.
Skraidykite, skraidykite drugeliai.
Delnuos aš laimę pajutau.