kurtinio lizdas

ar jums pagaliau pavyko panirti
į papasakotą istoriją?
ar jūs joje esate vaikščioję tarp
atspindėtųjų atspindžių?


iš Kotrynos laiško redaktoriui


...


Arčibaldas


šįryt idioto dukra
prisvilino kiaušinienę
kad ir apie ką būtų svajojęs
silpnaprotis jos tėvas
visi vaisiai viskas ką jis turi
yra tik svilėsiai

žiūronas pasisuka
drėgmė nuo lango stiklo persimeta
į mano rankoje laikomą stiklą

jei šitas sodas yra scena
tai kiekvienos obels
vidinis pasaulis
yra sudarytas iš tūkstančio
mizanscenų

vienoje jų visi garsai
nelauktai užmiega
tarsi griežlės laukuos
būtų sulindusios
po storiausia velėna

klausa garsus iš sapno pasirenka
žiogų čirpimas aidi
iš beatsiveriančių kambario sienų

kol kas aš dar nesupratau
kas jau nutiko
o kas dar tik šiąnakt nutikti turėtų
kaip ir į ką pereis
pagrindinį veikėją palikusi siela

žiū

tie obelų žiedlapiai
nenori linksminti prieblandų
smirdančios gėlės
atsisako vakaro valandas
nukloti išdžiūvusiais žiedlapiais

kurtinio lizdas
kurio daugelis taip ieško
bet nesuranda niekas
yra tavo akių dugnuose
patiestoji drobulė
arba pati skaisčiausia bedugnė

vienintelis perskaitytas
tavo eilėraštis
yra iš manęs pavogtas tekstas

sakau tau

kad mirkteltų taškas
į kurį tūkstančiai akių žiūri
reikia perbristi suvokimo
seklumas - liūną po liūno

gi tamsiausioji valanda yra ta
kurios patekėjimas nelyg žvaigždės
o išsipildymas nors lauktas
bet išties netikėtas