F didžioji

Jeigu Jūs,
atkreipkite dėmesį, nesakau Jums Tu,
turite kažką, tik daugiskaita tai apibūdinama, kaip naujus,
tada į pagarbos prieblandų gelmę Jums grimztu.
Žinote, atgyvenos dar tik laukia eilėj,
kol didinga mada jų kol kas apgailėtiną stilistiką
prikels, kam tie niuansai, atseit giliai
turį dėmesio tylon sulysti – ką
sako tie parkinsoniški santūrumo įkyrūs                       
brukimai spalvos banalaus gedulo,
duokite šen klounus, žonglierius ir fakyrus,
diena reikalauja paletės, net gi palečių katilo,
pamirškite elegancijos dėmenis,
nesunku juk, nedaug jų, skurdas,
reikia tiesiog aptempti sėdmenis,
aptempimas – esmė, o ne absurdas
ir viena pataisa –
žinoma, nors tavęs nepažįstu, kam tas
jūsinimas visur, juk užkniso, tiesa?
To F. or not tu be, kaip sakė Viljamas ar koks ten Kantas.