sudaužyti veidai
didžio gyvenimo pakrašty..
mirtim alsuojanti širdis,
vakaro žaros fone..
saulės nudeginti skruostai...
ir uodų sugeltos akys...
Pavargau aš nuo sąžinės priekaištų!
pavargau...
nebenoriu...
nereikia!...
Mirties ir džiaugsmo kokteilio fone
Tu pažinsi save
Savo sąžinės balsą nakties tyloje...
Mirties ir džiaugsmo kokteilio fone
Tu suprasi dėl ko gyveni,
kam tos ašaros iš sugeltų akių...
Mirties ir gyvenimo kokteilio fone
Tu suprasi kad myli...
Bet jau bus per vėlu...
Mirties šešėlis jau kelia taurę už tave...
Pabaiga... ir kryžkelė...