konclageris čionai ar miškas?
kažkas kukuoja ūkčioja sproginėja
trinksi tranko pyška
kamuojanti šiurkščių ir neramių
garsų žaismė be atvangos
lyg ekskavatorius griovį kastų
ar skriedamos švilptų kulkos
virš mano beprotės galvos
kokofonija kaip srovė galinga
jaučiuosi įspainiojęs į tinklą
vartausi stojuosi ant kulno
staiga keliskart apsisuku
mėginu sutraukyt
į grindis ir į sieną triskart
lengvai pastuksenu
kol trūkinėjančių kadrų bei minčių
iškankintas praradęs viltį suprantu
jog lengviau būtų su padėtimi
susitaikyt nes kad ir kaip
besistengčiau iš šito pragaro
ištrūkti negaliu