Aš nežinojau...

Aš nežinojau...
kad pasaulis toks sluoksniuotas
ir „galima“ matyti tik jo paviršių,
svarbi tik jame žaidžiama drama.

Aš nežinojau...
kad žiūrint į tave
nepadoru giliau pajausti ...
svarbus tik rūbas ar plaukų spalva.

Aš nežinojau...
kad žvelgiant į akis
taip svarbu sustot ties blakstienom,
dailiai pariestom „waterproof“ juoda...

Aš nežinojau...
kad žodžiai turi būti „aprengti“
populiariausiais „brend‘ais“ ir
ne madoj kalbėt širdies kalba...

Nes maniau-
tu žiūri į mane, kad matyčiau
po patalu ašarų
susigūžusį skausmą tavų akių dugne.

Nes jaučiau-
tu taip tyliai verki, kad išgirsčiau
gailią raudą širdies, kol triukšmas pasaulio
tai panaudojo naujausiame remix‘e.

Ir mačiau
kaip po tobula šypsena
meistriškai gebi apgaudinėti
pasaulį, save ir išdrįsai mane...

Bet aš tik mokėčiau...
per arti prieiti...
vienu bučiniu paguosti lūpas
ir nuraminti skausmo virpulį jose...
(2020. 10. 25)