Švara numeris du

Švarus buvimas nuobodus,
Jis eina. Step by step. Ties
žingsniu kelioliktu apie būdus,
kuriais galėtų sau maloniai teptis
juoduoju gydančiu purvu,
jau pradeda galvoti.
Švara net mintimi netyrinės urvų.
Garantijos išvengti rasti votį
švarusis niekuomet neduos,
švara virtuali tuštybės tatuiruotė
ant odos, kažkada kreidos
baltumą laikiusios už švarą,
buvimas – lyg tylos rega –
jeigu susitepė, tai šnara?
Ir tapo daugtaškiu staiga?
Tad tiesės, o tai kur?..., fragmentas
kreive nors ir trumpam labai slaptai
svajoja įsiskverbt dėmėn. Dėmėn. Tas
jo siekis – laiptai. Kopdamas matai.