Atsiprašau, bet klydau aš daug kartų,
Nemoku būti tobula dėlionė tavo akimis.
Nors gal jau baigės kelias šis duobėtas,
Tačiau nepabijokime išskleist sparnus ir skrist į toly.
Dar klysiu aš daug kartų... žinau istorija ši nesibaigs,
Bet galime rašyt toliau mes ją kartu, tik mudu.
Tereikia tau ištarti sutinku, bet jei bijai nereikia,
Nes ji lygi nebus... prisipažįstu banguota ateitis atplaukti gali.
Tačiau toliau istorija mes kurti galim,
Apie žvaigždėtą naktį ir švytinčias akis.
Banguotą audrą galime mes atlaikyt drauge,
Bet tik tuomet jei būsi tu šalia.
Ne, tikrai nesiūlau jos pakeisti,
Nes tai skausmingi perlai, bet tik dėl jų esu tikra.
Nešiosiu juos ant kaklo dar daug tamsių naktų,
Bet mes drauge sukurti galime naujus, spalvotus ir ryškius, kuriais didžiuotis mes galėsim.