Snieguotos klampios naktys

mano akys
pilnos klampios snieguotos nakties
senai jau pavargau
kažką veikti dėl netekties

ieškojau vakarinės ramybės
kaip vaikas ledinukus čiulpdamas
po miesto gatvių žibintais

man dainavai patyčių dainas
kaukės vaiduokliškos
karnavalas
karštas glamones gaudžiau akimis
žvilgsnyje  užsimiršęs
užglamonėtas apkvaitintas
stebuklingai girtas

perpildyta širdimi
nuolankiai žavinčiai rami
verkei
lyg verksmas poilsis tau būtų
kai mano rankose tirpai
kaip šventiniai nutylantys varpai

ir štai dabar
kada jau sausis
tokia balta tamsa apgaubia
mūsų miestą
atmintyje vėl žodžiai
skamba plaukia
per nemigas
vis dar šaukiu
būk palaiminta