Žvelgi lig šiol

Prakiuro stogas nuo
kulkų kritulių,
draugai paguldė galvas
už antsvorį, ligos zirzenimą
ant nervų laido,

užgesini mintis it degtukus,
nes karas
neprasidėjo tau kasdien kartojant
– pasiauginus bulvių
iš bado nenumirsi kaime,

o šviečia pakelėj
ne karo, jonvabalio antpečiai,
ne laikrodžio mygtuką
spaudžiant
pasiklausai gegutės,

visi atsakymai kaip sausas
davinys,
tu karo
akimis žvelgi lig šiol
kažko graudingai.