Laikas- lyg Nemuno vanduo-
Daug ką nuneša, sumaišo,
Bet mūs vienybės- lyg akmuo
Dar niekas žemėj nepamiršo.
Ta kruvina išbandymų naktis
Išbrėkšti leido laisvam rytui-
Ir metų trisdešimt jau mes laisvi,
Taip noris,, AČIŪ\\\'\\\' pasakyti!
Visiems, kurie kovojo širdimi,
Prie bokšto laisvę apgiedojo,
Prieš tanką stojo visiškai pliki
Ir nei akimirkai nusudvejojo!
Įrodė- nieko nėra tokio tvirto
Kaip siena iš gyvų žmonių,
Kurie tvirtu balsu į priešą kirto-
Apgynė Lietuvą nuo svetimų!
Uždekime šiandien žvakutę-
Už trylika brolių- ąžuolų
Ir už Loretą- jų sesutę-
Lai ilsisi jie tarp šventų.
Pagerbkim juos atminimu šviesiu,
Nes laisvę gavome testamentu!