O kam net nežinojau

kai tėvas mirė
liko senas paltas
ir kelios panešiotos kelnės
mama persiuvo
išėjo du paltukai
ir keletas prašmatnių kostiuminių kelnių
man ir broliui
ilgai su tais rūbais
vaikščiojome į mokyklą

kišenėse radome kažkokius raktus
tikriausiai nuo stalčių kontoroje
kur jis dirbo buhalteriu
kelnės kvepėjo tabaku
iš Auroros pakelių
kelios rudos kapeikos
užteko į du dieninius seansus
net  kiaulės taupyklėje
tik keli rubliai skambėjo

gaila medžiaga
ilgai neišsilaiko
ant paauglių kūno
teko vasarą eiti užsidirbti
vėliau abu
į darbo jaunimo mokyklą

su nauju kostiumu
įkritau į kalkių duobę
bėgdamas nuo milicininkų

mirtis pasiima geriausius
valgyk brolau perlinę košę be sviesto
beržine
mus tėvas niekada nevaišino
o reikėjo
mama vis sakė
reikia gyventi
o kam net nežinojau