Tavo sapno rūsy
lavonas apsivers
tris kart aplink savo ašį,
tavo sapno rūsy
tu nebeverksi surištom rankom
nebemiegok
atplėšk sulipusias akis:
dūžta buteliai
tavo mamai į galvą,
o nudriskusiais tapetais
vaikšto tarakonai,
riebūs, išpampusiais
blizgančiais pilvais,
ko nepasakytum apie tavąjį
juk apgraužto batono riekelė
yra skanėstas,
o girti veidai
kasdienybės puošmena,
išsisklaidžiusi po kambarius
kur skiesto spirito kvapas
nepalieka šnervių ramybėj
[o tavo berniukas... koks išaugęs, gal nori gramo? ]
[nenori? ]
uždarytas
smegenų kalėjime
negali nematyt
ant grindų
prie virtuvės spintelės
tėvo pavandenijusios akys---
skauda,
kai butelio sudužusio ašmenys
nubrėžia skausmo kontūrus
tavo švelniame veide
nebemiegosi