Rašyk
Eilės (74201)
Fantastika (2201)
Esė (1500)
Proza (10534)
Vaikams (2509)
Slam (49)
English (1133)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





_Anuška_ _Anuška_

Kūčių naktį

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Nuo seno žmonės kalba, o kai kurie dar tuo ir tiki, gal tikrai yra girdėję, jog Šventų Kūčių naktį, dvylikei išmušus, gyvulėliai (na, visokios margutės, širmiai, bėriai ir kiti tvartelių gyventojai ima ūturiuoti žmogiška šneka). Tad ir aš šiemet nutariau saviškių pasiklausyti. O mažne išgirsiu, ką tie mano „spinagryzai“ pripliurps!? O kai „plotkelės“ laužyti, nuo seno tokia tradicija, sėdome Vakarei pražydus, kol iškalbėjom maldas, prisiminėm tai, kas buvo, ko nebuvo, šventą vakarą išlaistėm vašką, tiesa, indus mazgoti man jau teko vienai, nes visi, prikimšę pilvus (ir koks tatai pasninkas, kai turi net dvylika patiekalų ragauti, o po jų, vos nesprogsti!) jau braidžiojo po penktą sapną. Tad, apsikuopusi, kad ryte švariai pasitikti Šventas Kalėdas, sudėjusi dovanas po egle (kas metai būnu Kalėdauskiu), pagaliau pailsėti prisėdau ir aš. Nors tiek paskyriau sau laiko. Tad ištempiau ausis ir laukiu. Pradžioj gi nieko, žiūriu, mano gyvūnėliai guli sau vidur trobos ir pučia į ūsą. Rupūs miltukai! – pamaniau, – Nei jie kalbės, nei ką! „Briedas“ vienas yra tie pasakojimai, bet... pirmas akis atmerkė mano bandšunis. Na, jis tos veislės, kuri šiuo metu tapo itin populiari, kažkada tai tokie avių bandas ganė, o dabar, mat, „tarnybinis“ – tituluojami. Na, maniškis, pavadinome – Dakas, nors ir turi, kaip ir privalo turėti grynaveislis, tą „čipą“ ir kilmės dokumentus, bet labai smagiai visus keturis tvorų kampus apsimyžčioja. Mat, kiemo „imperatorių“ vaidina. Pabandyk tik nesileisti jo apuostomas, tai dar ir kalaišę tau pažymės, o geriausiu atveju, gali likti ir be jos. Kas tą drimblą pamato, tai atatupstas ir traukiasi. „Vierchu“ jam tesu tiktai aš, o į kitus, kai pastarieji nori prisišaukti, tai jau nė domės nekreipia. Na, jei kokį kotletą rankoj turi, tai dar, dar. Bet ir tai, tik tam kartui, suės ir rodo dantis. Reikėjo man jį pavadinti – Ignoras. Bet aš į jį nesispjaudau, saugo! Čia jau kaip toj Cicino dainoj „neliesk mano damos, neliesk!

Kaimynai dažnai sako, kad geriau jau aš veršį šerčiau, betgi slapčia, rupkės, tuo mano „vokietuku“ grožisi. Norėtų, rupūncel, kad ant jų kalaičių užliptų, esu gavusi gi pasiūlymų – suleiskim. „Nyfyga“, – mintyse nutariau, – Nėra ko taškytis genais su tomis kaimietėmis miesto „ereliui!“ Pririš po tam jo locnus vaikus prie lenciūgo, tai visą gyvenimėlį ir nešiok tą geležį po kaklu! – pagailėjau, – Apsieis plikis ir be šukų! – padėjau tašką. Ašku, kad į akis to nepasakiau, gi mandagumas neleido, tad išsisukau „dar jaunas ir panų nepageidauja“. Jie gi nežino, kad patelę reikia atvesti į patino teritoriją. Tai jūs tik įsivaizduokite, kaip aš vaikščiočiau kieme! Gi mano juodčkis – nerišamas, visas penkiolika su zgakum arų – jo! Na, viena bėda yra, užklydus kokiam prašalaičiui, turiu kaip kulipka skrieti prie vartų, ištikimybė tarnybai – nesvietiška! Be šeimininko, šiukštu neužeis!

Tai va, girdžiu tas mano „rapūcha“, kad burbuliuoja bosiniu, tik mala. Tik visa ta jo „ūturka“ – vokiškai. Gaudau žodžius, žiopčioju iš nuostabos, net „google“, kad ir visagalis, nė velnio man čia jau nepadeda, nespėju nieko suroti. Na, kas kad ir spėčiau, vis tiek originalo man jis tiksliai ir neišverstų. O aš vokiškai moku tik „hende hok“ ir bruderšaft“, daugiau tai jau nė bū, bū!

Bet to dar negana, į dialogą įsilieja pinčeris – Rokis. Tas buvo gi baisus nuosproga, kada jį išgelbėjau, tiesiog plėšte išplėšiau iš latrų nagų. Vos tada ir spėjau. Gi anys jau ruošėsi jam atlikti „karakiri“. Kas jau kas, – apsidžiaugiau, – bet pastarasis turėtų būti man dėkingas iki pat grabo lentos, – apsiraminau, – tikrai apie savo gelbėtoją blogai nekalbės. O ir veislė gi – elegantiška. Dabar gi jau ir į šunį tapo panašus, turi kilmingų genų, neparduos. Tik, ir vėl, nusivylimas! Rokis Dakui atsakinėja, velnias tik žino, kokia ten ta jo tarmė?! Kiba, „made in china“ ir dar pusiau lietuviškai? – kraipau galvą, – Kur jau man tuos jo „hieroglibasdecibelus“ išsiversti?! – apėmė baisus drebulys, – Taip, žalty, aš ir nesuprasiu, gerai ten jis, tas lieknas ir trumpaplaukis strakaila atsiliepia apie mane O tas marmaliuoja ir ką tu jam? Gi prigimtine šneka.

Bet baisiausias striokas suėmė tada, kai prie to dueto prisijungė ir mano Balio ilgaplaukė. Toji tai jau baisi plėšrūnė! Su ja buvo įdomus susitikimas. Sūnui panos ją padovanojo (irgi rado ką dovanoti!) Gimtadieniui. Parvilko tają ūsuotąją man į namus, visa pasišiaušusi, išsprogusiomis mėlynomis akimis. Pradžioje aš „kotegoryčno“ užprotestavau, bet... tik pažiūrėjau į tuos jos veizolus ir širdis lyg ledas karštyje ištirpo, priėmiau. O jau tas mano Jubiliatas tai pasirodė baisiai išradingas, tiesa, sakė, kad tai yra katinas, tad pavadino – Chuanas. Gerai dar, kad „don“ nepridėjo. Du mėnesius taip ir šaukiausi prie bliūdo, kol į svečius neatvyko žentelis ir nepasižiūrėjo tam mūsų Chuanui po uodega, ir nesušuko – „Uošviene, koks gi čia Chuanas, kai anas su „focka!“ Na, o jau tada, gi smagu piemenims iš seno juoktis, jau iš manęs „štukas“ ėmė traukti visi likusieji. Gi uošvienės tiems žentams amžinai „ant šluotos skraido“. Paaiškinsiu kodėl, sūnus parvilkęs tą „dovanėlę“, ,savaitėlę pasidžiaugė ir visą šėrimo ir kakučių rinkimo procesą kilniai perdavė man. O aš ką? Pasakė – vyriška lytis ir patikėjau. Taip mano „katinas“, be jokių ten skausmingų plastinių operacijų, „kol mirtis mudu išskirs“, ir pakeitė lytį. Iš vyriško pasidarė moterišku. O aš, sūnui „ant zlasties“, ėmiau naują gyventoją šaukti – Kyciūnė. „Kokia ten velnio Chūjanita?“ – mintyse visiems atkeršijau. Tad, kai šventą vakarą pastaroji tiesiog ėmė rėkti „gvoltą“, atrodė, kad ją kas imtų ir norėtų „išprieštarauti“, matyt, reikalavo tų dviejų „pliupiznų“ vyriško dėmesio, man net plaukai, kur tik dygo, ten ir pašiurpo. Pradžioj nesusigaudžiau, o po tam supratau: gi abu šunis užaugino, tai gal dabar auklėja? Na, kaip motina, nedėkingus vaikus. Gal tie du ant manęs purvą lieja?! O kai švelniakailė ėmė dar ir dantimis kalenti (taip ji daro, kai paukštukus pamato. Mat, „košerinė“, tai teėda tik paukštieną), visai patrikau. „Vilkus šerk nešėręs, savu nebūsi, gi į mišką spoksos, nors pasiusk!“ – tad riebiai nusispjoviau, – Tiek to, draugams juk viskas yra atleidžiama. Rytoj gi jie ir vėl taps man ištikimi. Svarbu, kad nagais širdies nedraskytų, iltimis jos nevarpytų! Visa kita – niekai! Gi ištisiems metams gerkles užsikimš, temokės tik „au“ ir „miau!“ – atlėgo dūšia.
 
Bet užtat dabar aš galiu drąsiai jums patvirtinti, kad gyvuliukai Šventų Kūčių vidurnaktį kalba. Ir dar kaip kalba! Tik mes turime tapti europiečiais – poliglotais, kad suprastume apie ką toji jų „kalba?“


2020-12-29 09:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-31 20:05
Atėja
Gera istorija 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-30 23:16
Damastas
Na tokia gan aiški provincinė romantika, vertinti turbūt reikėtų ne tiek pačią temą ir jos aktualumą, kiek gebėjimą papasokoti pokštų savąjai auditorijai (:
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 17:44
gogo
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 15:47
Laila
5:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 13:10
_Anuška_
Gerb. neberijus,

Gi turiu tris kavalierius: Dūbinkski, Grabinskį ir Lopetinskį.
Ale nei viens neištūrėjo iki dvylikės. Gal papyko, kad „granionos“ negavo. Tai smigo tarp Pagalvėlės Pūkinskienės dekoltė. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 12:40
Čia ne aš
Na, kandžiai čia supasakota, smsgu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 12:30
neberijus
perskaičiau su malonumu. idomu su kuo tu tas plotkeles laužei, jeigu aplinkui vien keturkojai. turėjo ir dvikoju būti. man tavo proza patinka. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 10:31
_Anuška_
Jūs sukursite įdomiau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-29 09:16
Žilis_
Proza, bet neįdomi. Labai jau buitiškai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą