ASO

Turėti žvilgsnį įsmeigtą ir paliktą styrot
žaizdoj visatos – tolyje. O iš tikrųjų... groja
fortepijonu Alicija S. (Sara) Ott.
Todėl šis laikas baigiasi geruoju.

O žvilgsnis tas, teisybės dėlei, nuogume
pianistės nugaros, nuogumą tą uždengtum
trimis delnais, bet šviesą gautumei kimia
ir apsiblaususia, joj pats tu spengtum

ir nugara tikrai girdėtų tai,
o tu taip pat žinotum tai – kai
taip būtent išsiderina daiktai
ir atmintis: į toną nepataikai.

Bet nesvarbu. Prisimeni. Ryga.
Orkestras nuostabus. Jis dovanoja Grygą.
Kažkam gyvenime tėra viena proga.
Ir mano valanda toje progoj  įstrigo.