Ir kas ten už lango blaškos – ar sniegas – šuva pasiutęs
Ir ko jis tenai putotų per naktį ir dieną siaustų
Pro šerkšno vartus praslinkus man veriasi kitos būtys
Kaip drugio kokonui plyšus tarp šimto naktų apsiaustų
Tarp šimto dienų drobulių iš šilko rankas išnėrus
Kol speigas prie lango spiegia viduj taip ramu ir rodos
Languos man pražysta gėlės lyg skleistų jas pats Bodleras
Lyg Rilkės pražydus rožė raudona ant tavo odos
Kurią tatuiruoti ima šerkšnų adatėlės mažos
Dažai iš šermukšnio kraujo kiaurai net į sielą gerias
Žioruoja aušros raudonis kol žemė iš miego rąžos
Ir glaudžias prie veido šiurkščios mamų ir močiučių skaros
Tiksliau kiek kitos tekstūros spygliuotos eglaičių šakos
Ištirpsta advento žvakė – praėjo pirma savaitė
Maži akmenėliai girgžda – dvaselių ir paukščių takas
Jį greit įpusėja gruodis juk lemta visiems praeiti
Todėl rodos nuolat tranko kažkas suvokimo durim
Ir girgžda senieji vyriai – taip būna ir turi būti
Pasaulis yra kol esam kol dar vienas kitą turim
Ir sutelpa visos žiemos į tavo akių kamputį
Ar pūgos per naktį siaustų ar burtųs į lėtą šokį
Puantais balčiausios snaigės iš ten kur tik vėjas pučia
Jei žodžiai anglim pavirstų vis viena prasmės ieškoki
Tarytum slėpynių žaistum tarp žodžių ir tarp eilučių