Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Užaugau, regisi, per didelis kažkiek.
Kai ateinu pavaikščioti po delną,
sutinka nuospaudos it aukštos kalvos,
o visas  miestas nukrenta žemiau
prie pat Neries, 
prie mano kojų.

Tuomet jau neregiu savęs,
net ne dievams,  o nuospaudoms dėkoju -
buvau, esu ir būsiu kaip dvasia,
kas žino, kas nežino – būsiu,
į savo kūną įsisupęs kaip rytojų.

Štai šitokį ir urnoje regėti man ne sarmata.
Nelaukite, kas laukiate mano senatvės
------------------_______-------------

Pasilenkia prie urnos Lietuva
ir barsto pelenais šaknis, kad augtų.
Taip, taip -  Pranuco... Prano pelenais,
o jais, per duoną jos,
ir manimi skanausitės...
2020-12-20 03:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-20 18:05
Atėja
o man viskas sugulė taip gražiai ir teisingai...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-20 15:24
Laila
Manau, reikia netiesiogiai suprasti tų paskutinių eilučių. Puikus kūrinys 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-12-20 13:50
Čia ne Aš
Trijų paskutinių eilučių aš nelabai noriu pripažinti
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą