Sunku būti tik ten, kur esi.
O jei atokiau?
O jeigu su ta, kurios noriu?
Daug dainų padainuosiu dar Tau,
netgi iš tos kasdienybės
kur buvęs,
kur šiandien esu.
Sveikinu tuos,
su svajonėm vaikučių ir savo.
Senas kelmas, o tartum pasaulis esu.
Nemanau, kad šitokį jį sunaikintų
net užėjusios gaujos piratų.
Štai dar raistas išlikęs, yra...
Tačiau net jeigu ir jis –
paskutinė šventovė tautos...
Nemanau, kad NIEKO DAUGIAU NEIŠLIKA,
kol žaltys nenukels nuo galvos
karūnos LIETUVIŲ KARALIAUS
Lyja ir lyja į gruodį lietus.
Gal kas pasakys, kas Lietuvą šitokią matė?
Tą dieną, gesindamas žvakę,
nežinomas šliužas
karaliaus karūną užkėlė ant savo galvos.
Oi, kaip šauniai tarta, TomKomPotai, tik nesmagu, kad man suprasti jau neužteks laiko. Juolab, kad jaučiu užantyje gyvatyną. Šis dar prilaiko pabūti čia kažkiek, savo skūra pajaučiant, kaip jis realizuosis mano gyvenime. Kad ir nesuprastas esi, bet sakau, kad tave šiandien čia gera žinia pasiuntė. Būk drūtas, gerų artėjančių švenčių.
parašytas vienetas, na, nieko sau "skaitytojo" būta:(...
Ne stebėtojo šis tekstas. Tai - pozicija: "Sunku būti tik ten, kur esi". Ir nesvarbu koks "šliužas karaliaus karūną užkėlė ant savo galvos", bet yra kažkas daugiau/tikriau/stipriau. Gal tai, jog pasaulis esu pats sau ir savyje: "Nemanau, kad šitokį jį sunaikintų net užėjusios gaujos piratų"
Ir aš nemanau:) Džiaugsmas tai skaityti man, 5