Toks vakaras,
kai gera patylėti,
su lietumi už lango gruodyje
paglostyti jo laiką
už poilsį dėkojat
(netgi be žodžių – jų nereikia),
o kad esi šiapus, o ne už lango
taip pat žinai, kaip tai protinga.
Tai karo metas.
kai ir bažnyčios skambina:
Žmogau, kiekvienas esame karys.
net ir tavo namai -
šitos kovos blindažas.
Paimk ši ginklą sau į protą –
tai Dievo žodis.
Girdzu, Dzievuliau, jį, girdzu
imu aš šitų ginklų sau protan -
aš blindažan
O vakaras toks, kad...
kaip gera patylėti.
Tačiau atsimenu – neva, juokaudamas
pražiojęs burną, pasakiau:
- Karlonavirusas esu.
Tfu! tfu!
skaudu ištarus neprotingą žodį,
bet kita vertus - iš tiesų
tuomet gal pranašas dar tik.
o šiandien? ryt?
Poezijos čia nejaučiu, deja.
Sunki tikrovė sieloje nugulus.
Net ir bažnyčios mano be mišių.
Ir kaip kitaip, jeigu kare,
jei blindaže esu...
2020-12-16
Taip, mielas Žmogau, bet man tai nedera viešinti, nes ji, Poe, ištikimesnė kaip bet kuris iš mūsų Į tylą - aš, į tylą - Ji. Ir netgi tame pačiame žodyje įžvelgiame daugiau prasmių. Iš tikrųjų kad "kiekvienam savo laikas". O jis greitas ne tuomet, kai jo lauki, o tuomet, kai jis atėjęs. Iš čia ir pasakoju ką kaip matau ir suvokiu. Būk stiprus (drūtas), mielas Žmogau, ir neniekink savęs savo šituo slaptažodžiu.
Ačiū, Užkabori. Tave neblogai žinau. Bet netikėjau, kad toks apdujęs. Negi su šitais mano eilėraštukais Rašyke ir savo vertinimais mane į vietą pastatysi. Pirmiau gal pats apsiieškok, ką turi savo galvelėje. Bet svarbiau, kad čia ne gyvate atšliaužei.
Į galą suskliončinai. Gana dzievulį visur kaišioti, išnaudoji be reikalo tą vardą. Jeigu žilė priduotų proto, kiekvienas ožys būtų išminčius, atsiprašau, bet į vietą reikia pastatydinti.
Va perskaičiau jūsų kūrinėlį, rimtą, protingą, giliamintį ir... nusikvatojau. Atleiskit, paskui susigėdau. Juk apie rimtus dalykus, o aš žvingauju, kaip... Bet jau tas karlonavirusas... teatleidžia man Visagalis irJūs už juoką.
ačiū, incertae, kad paragini, kad pakrutini. O dar atviriau sakant, turėdamas galimybę kuo būti - gyvate ar garsiuoju virusu, nedvejodamas pasirinkčiau pastarąjį vien todėl, kad visas
gyvates galėčiau uždusinti, palikdamas tik zoologijos sodams ir dvi- tris Rašykui.
Poezija būna visur, jei nori ją rasti :) Autobusų tvarkaraščiuose, biurokratų raštuose ir pasisakymuose (koks slamas !) ir t.t. Čia ji - blindaže, priskirtame :) Svarbu kad nebūtų vidinio blindažo, kai pradedama šaudyti į kiekvieną judantį ... nesvarbu nuo Dievo ar link.