Pilnaties vilionė

o pilnatie
pažvelgusi pro langą
išsivedi mane iš sapno
į laukines lankas
kur ganosi banda mustangų
jie sau ramiai rupšnoja
jauną žolę
tu nerūpi jiems
kanopų pėdsakus skaičiuoju
ir tavimi seku
siaurais takeliais
vingiais tekina
kur tiek prisiminimų
krūmais medžiais želia
tarp jų veidai
mylėti kažkada
ir tų kurie mane mylėjo
o pilnatie
klastinga tu
vedi mane pas tą
kuris mylėti nemokėjo