Kažkas pažįstamo ramaus ir artimo
Aplanko vakarais rudens namus
Ir tokią valandą abu suprantame
Nutildyti jausmai ir vėl pabus
Ištirpo triukšmas atidarom langą
Ir tūkstančiai žvaigždžių sumirgo prieš akis
Vėl kaip kadaise tavo ranką
Mano ranka lig pat aušros laikys