Radau savo užrašuose, darytuose apie 1984 m. tokį atseit eilėraštį.
Ech, šitas kelias
visai kaip gyvenimas –
dulkės ir akmenys
duobės ir kalvos.
Kartais gyvenimas
tarsi kvadratas,
kartais gyvenimas
kaip apskritimas.
kartais gyvenimas
žalias kaip lapas,
kartais gyvenimas
pilkas kaip pelenas.
Kai kam jis degtukas
kai kam jis smaragdas,
kartais rusena
kartais jis dega.
Kartais gyvenimas
baltas kaip sniegas,
kartais gyvenimas
juodas kaip dūmas.
Klausimas naujas
atsakymas senas
– Kiek man dar liko?
– Visas gyvenimas...
Ech šitas kelias,
visai kaip gyvenimas...
P. S. Kadangi tuo metu tarnavau armijoje, tai buvo ir toks priedas:
Pasuksi į kairę –
gausi į snukį,
pasuksi dešinę –
kulką į galvą,
o jeigu tiesiai nuspręstum eiti –
gausi į snukį,
vargu ar begrįši.
Tbilisis. Gruzija. 1984
Pavadinimas „Kaip viskas gražu aplink“