Paklydę vieniši klajojom
Tarp saulės spindulių,
Nugairintais veidais
Švelnaus pajūrio vėjo,
Kai mūsų žvilgsniai
Pirmą kartą susitiko.
Praeities bokštai ėmė griūti,
Lemtingajį rugpjūtį,
Išsigandę tarsi paukščiai,
Mes blaškėmės
Tai viens prie kito
Tai nuo kito,
Kol širdys rudenio spalvų paliestos
Suspurdėjo
Ir auksinį spalio vakarą,
Įsimylėjom...