*
po didžiulės audros medžių išvartos
šimtamečiai
per liemenį lūžę
šerdys ir rievės
pagal jas galiu apskaičiuoti
ties šita - buvo įkurdintas parkas
ties ta - sudegė miestas
pirštu vedžioju dar vieną rievę
ten tavo gimimo metai
po audros
ramybė kaip prieš audrą
gaila kad nulūžę
nesužinosime
ar mūsų kaulų rievėse
įrašytas slaptas medžių
gyvenimas
*
aš esu priklausąs mėnuliui
didis potvynio srautas
laužantis širdžių fortus atitvarus
mūrus
koks gi tavo lankstumas
kokia žodžių saldybė
mano žmogau
tu esi vėjyje
mąstanti cukranendrė
galiu tave palenkti
į savąją pusę
bet perlaužti
niekad
*
tobulas menas apgauti
ne žmones
o gamtą
iš popieriaus išlankstytą gulbelę
neša didžioji
priglaudusi po sparnu
kaip savo
*
Man prašyčiau kavos
ir laikraštį
riebiu šriftu šviečia antraštė
„Ugniagesiai ir vėl išgelbėjo kačiuką“
išdidinta pusplikio kaštono ir
kopetėlių nuotrauka
kitoje ugniagesys rodo iškeltą kačiuką
trečioje kačiuką laiko apsiašarojusi
senolė
gausūs liudininkų parodymai
žirmūnų močiučių pasisakymai
priekaištai
kodėl tokie aukšti medžiai
o pensijos tokios žemos
kituose puslapiuose
tarsi nieko svarbaus –
nukrito Egipto laineris
šifruojamos juodosios dėžės
astronautai atrado
mėnulio urvuose naują
gyvybės formą
Baltarusijoje taikiai malšinami
žiaurūs protestai
o gal atvirkščiai
kas kietesnis
debesis ar marmuras
apie ką tąkart mąstė
mokytojo parodžiusio
alacho karikatūrą
nupjauta galva
trumpas ar bidenas
kelionės į baden-badeną atidedamos
. . .
kitąsyk apsiribosiu tituliniu puslapiu
češyro katinų mikrarajone
išorinis pasaulis
nevertas išskirtinio dėmesio
*
Per naktį saldžialiežuvavęs
su mąstančia cukranendre
nubudęs noriu becukrės kavos
nenusaldintų žodžių
kad viskas būtų nuo šiol
sugarfree