neberijuskai žvelgiu
į piliakalnius
man tamsoje vaidenas
laiko antvožo smaragdinė šviesa
dabar papėdės apgyventos
galiu užlipt apsižvalgyt
man negrasina niekas
netyko pasalūniška strėlė
už nugaros
liko tūkstančiai magistralių
karietų diližanų
naktyje žibintų akys
šviečia tamsoje spingsulės
atvertos laiko skrynios
atsigert iš šaltinio
stebuklingo vandenio
visi kurie
anksčiau gyveno
čia
malšino savo troškulį
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2020-11-24 09:42
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-24 21:18
Tarytum Kernavėje stovėtum vasarvidžio naktį. Tarp gyvenimo šėlsmo iš vienos pusės ir vidinės ramybės paieškos iš kitos. Bet nulipus žemyn, šėlsmas sugrįš, kad ir kaip nesinorėtų. Todėl vieną dieną teks pripažinti: "aš jau nebespėju šiame gyvenime gyventi".
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-24 17:33
Beskaitant prabėgo tarsi filmas prieš akis...
Mano vaikystės kaime buvo piliakalnis, bet, deja, net į saugomus piliakalnius neįtrauktas. Netoli buvo vadinamas "Napoleono" akmuo. Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-24 16:20
Blem, kiek domėjausi kostiumų rekonstrukcijom, nė vieno lanko ar strėlių dėklo nesu prie jų mačius. Labiau peiliai, lenkti liežuviai tokie, arba kalavijai. Bet aš labai profanė šioje srityje. Man įdomiau visokios sagės.
Laiko skrynia - ne, per daug matyta. Bet gal ir nieko, jei tokio įvaizdžio reikia. Eilėraštį pajutau šiaip. Nupurtė rūko vėsa. Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-24 13:29
atsigert iš šaltinio
stebuklingo vandenio visi kurie ankščiau gyveno čia malšino savo troškulį Gyvas šaltinis |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |