Odą išglostyt galėjai,
Bangavai mano plaukus žvaigždėm,
Žodį į lūpas įdėjai
Suvilgęs jas nuodėmėm.
Iš kažkur atsinešęs žiūroną
Išnaršei mano sielos žaizdas -
Suskaičiavai jų netoli milijono
Ir mažas, ir be galo gilias.
Pasišovei susiūti jas meile
Į daugybę draugystės siūlių-
Nepastebėjai, kur slypi apgaulė-
Aš širdies jau seniai neturiu.
Nepaklausei ar noriu mylėti
Ir naikinti žaizdas praeities,
Tad paspirk savo ego į priekį
Ir žiūroną kabink ant peties.
Odą išglostyt galėjai,
Bangavai mano plaukus žvaigždėm,
Bet giliau taip ir nepraregėjai-
Ne vienam aš skirta, o visiems.