Kaip pavirsti upe

Kiek galima norėti to gero
prisigrūst kišenes, kai
pakankamai prikaupęs esi
ir dairaisi nekaltu žvilgsniu,
kur tamsos uždaryta daugiau?

Subjurusio oro reumatas
smelkias per kaulus ir smilkinį,
tėkmė pasigavusi nuneša batus ir kepurę,
dabar pats laikas pavirsti upe,
užtvenkti miestus ir grobti aukas.

Krante sėdi kelios moterys,
laužo stiebą žolės,
sudėjus kartu visus šypulius
sulipdau pernai sukultą puoduką
sklidina antikvarinio kvapo.

Arti žemumos matau
palinkusią kristi žmogystą,
sulaikius kvėpavimą, tiesiog privalu 
jį suklaidinti, nes vanduo
užglaisto vėžes ir nepaverčia niekad upe.