vynuogynas

tau patiktų vyndarystės amatas
ir visos vasaros kaitra pažymėtos dienos
kai įkypas saulės spindulys šoka lapų raizgalynėj

kai praskyręs šakas matai rausvą dangų
ir šypteli trumpą akimirką sveikindamas tuos
kurie pareina murzini ir pavargę
ilgėdamiesi namų ramybės poilsio ir jūros bangų
numazgoti prakaitui

pasimelsiu kuždi  panosėje
kad niekas neišgirstų ir neatimtų to džiaugsmo
patirti katarsį vėl ir vėl atsigulus po perskeltu svajonių dangum

išrašyk mano vardą pajūrio smėly
o gal ir nereikia
juk viskas baigiasi
kai tyla išmyluoja išrinktuosius
ir vynuogynas pasilieka
tik  vienišystės dienų atminty