Kai aplanko rudeninė depresija - geriausias vaistas ramybė, susitaikymas su aplinka (juk kitaip nebus ir nieko nepaspartinsi), atsiribojimas nuo to kas nusibodo, pasinėrimas į savo pačios mintis ir žinoma darbas, kurį būtina atlikti. Ir velniop visas nereikšmingas bendrįstes. Už kiek laiko sėkmingai grįšti į ankstesnę būseną. Ir niekas net neįtars, kad tu praleidai 6 paras be miego, kad dirbai kaip juodas jautis dienomis ir vakarais krisdavai iš nuovargio stačiomis akimis iki pat ryto. Nepernešdama ilgo gulėjimo keliesi vėl apie 4. 30 ir pradedi dienos maratoną. Retkarčiais gurkšnoji valerijono šaknų arbatą. Ir supranti, kad tai tik ruduo. Kad viskas laikina. Kad tai yprasta būsena kiekvienais metais tuo pačiu laiku.
dnr. Paprieštarausiu specialistams(tėms) - depresija nei liga nei ne liga, kaip ir alkoholizmas. Nesvarbu kad įtraukta į TLK . Ir viena ir kita būna tik toks gyvenimo būdas. Pasirinktas.
Depresija yra liga. O čia tik nuotaikų kaita dėl tamsaus metų laiko ir darbų gausos. Tačiau žmogus pasižymi nepastovumu: kai daug veiklos, nori poilsio ir ramybės. Kai sėdi tyloje, norisi grįžti prie savo užsiėmimų. Mane Sveikatos centras pasiuntė keturioms dienoms į privalomą saviizoliaciją. Dvi jau praėjo. Iš pradžios pykau, kodėl ne keturiolikai dienų kaip kitus. Taip norėjosi pailsėti. O dabar namai jau sutvarkyti, pyragas iškeptas, pradėti kadaise žiūrėti serialai peržiūrėti. Jau norisi veiklos.:)