Sapnuose mano rausvo saulėlydžio burtai,
Tėvo pėdos ir naktys lyg dainos nutilę,
Sapnuose šilo uogos ir vasaros turtas
Ir tasai išgalvotasis genus nautilus.
Lengvas vėjas siūruoja per užmirštą tylą,
Per gyvenimą šį ir gyvenimą kitą,
Ten, kur giesmės užkimusios alsiai prabyla,
Ir siūbuoja klubais ten gosli Margarita.
Viržiuos mainos vasarvidžio dūstančio spalvos,
Gimsta kūdikiai laiko grėsmės nepažinę,
Ir nusvyra saulėgrąžų virpančios galvos,
O pavargėliai duoklę lyg auką grąžina.
Sapnuose tu kitoks, atpažįstu tik rūbą,
Mintimis suskaičiuoju paukščius čiulbant krūme,
Sapnuose kaip ne kartą vis debesys skuba
Ir užgęsta spingsulės ten blizgančiuos rūmuos.