devynios jo ir jos savaitės dienos

1

ji šiaurės platuma
jis rytų ilguma
abu žaidžia smiginį

išspardo strėlytes
ir eina
į metamorfozių kambarį

jos dešinėj
jo kairėj ausy
po amūrą

2

ji šoka prieš nukryžiuotus
prikeldama iš agonijos erodą
su rimbu rankoj

suteikia jam galimybę
pažymėti kirčiu eilinį pabudimą
kad jis iškvėptų savo agoniją

išsilenkia kirčio du kartus
trečiuoju apsuka erodo kaklą
ir prisitraukia

tada perkanda rimbą
ir lengvu judesiu stumteli koja
sarkofago dangtį

3

jie nuo vaikystės
mėtėsi akmenimis
kol tapo monolitu

miestą išmainė į laivą
inkaro žymės ant jos kojų
už jas pardavė balsą
kad galėtų išbristi iš jūros 

nuo tada jis veria ant inkaro
savo pergales
sulaukęs jos jis užsimerkia

ir visi jūreiviai jam pavydi
akmens ant kaklo

4

kraujas į rankas kai jie plaka jūrą
fontanas plaukuos
jie patys fontano muzika

iki kol praranda orientaciją
delfinai jie ar laivai
barokiškais turėklais

per juos persisveria
kad matytų kaip tempia senį
jūron valas

virš vandens
jų pėdos

5

akmeniniais pirštais
jūra įsupa savo apsiaustan 
jie nejunta nei drebulio nei kaitros

viskas perregima
ir nieko iš tikrųjų
tiktai nežemiška trauka

įpjauna gobtuvą vyzdys
verdantys akmenys
išgarina tarp jų atstumą

6

jie eina o viesulas tranko kopą
po krūtine
ir jo nugaroj susilieja
dvi jūros

vienoje ji užmiega
jis tyliai išgeria jūras
nužeria savo balsą nuo kopos
ir žadina ją

purslais per kaklą
rieda saulė

7

jis sako laikas išsitaškyti
iš pjaunančios tylą gitaros
skrupulus į orą
vienu rankos mostu

ir nesvarbu kad išsinešė
bakchas vynuoges
jie gena į savo girią debesis – žirgus
priklaupiančius prieš peteliškę
ant gitaros stygos

kol susiveda
lubos ir sienos į vieną liniją
kol viskas tampa kasdieniškai
tobula

8

jis kasryt eina iš namų
kitais maršrutais

bet kur beeitų
vis patenka į baltą aikštę
kur stulpą apšviečia saulė
lyg go-go šokėja
apsivejanti aplink galvą
 
ir kabluku kerta
į smilkinį

bet jis niekad nesigaili
juk lieka dar vienas
amžinas rytas

9

jie išsitraukia iš jūros laivus
su medinėmis kajutėmis
lyg koriais žodžiams

jiems nebereikia žodžių
nešančių medų į denį
išsiritusiai saulei slydinėti

jie patys yra korys
jie patys yra
patekančios bitės