ėjome su Liuka
liepų alėjomis
kalbėjomės ir
ilgėjomės laisvo vėjo
tada tu taip gudriai
man nutylėjai
kad apvirtom mudvi
Šatas dviračio neturėjo
ėjome vėjuje
jis plaukus vėlė
o tu ryža
ar ant dažų turėjai
ėjome ir ištylėjome
liepų laisvės alėjose
kol plaukus suvėlė
senas vaikystės vėjas