Šaukiu sapne į krikštolinę tylą,
Nurieda prakaito — tiesos lašai,
Šaukiu balsu ir nerimas prabyla,
Tu vėl kažko, neatmenu prašai.
Žvaigždžių šviesa, spingsulių šviesios akys,
Užlieja kambarį nežemiška šviesa,
Ir skraidžioja lyg neregės plaštakės,
O žemė dengiasi rūku visa.
Apglėbk, prašau, prašau, maldauju godžiai,
Man neramu, o toj tyloj dar kris lietus
Ir slėpsis medžiuos paslaptingi žodžiai,
Ir slėps ten rytmetis nemigusius kitus.
Neužmiršau aš nieko, nors atrodo,
Kad naktys, rytmečiai, dienų tąsa,
Jau neateis iš už aplyto sodo,
Kur žemė dengias apklotu visa.
Kur atspindžiai danguj iš sapno bunda,
O nešuliai apsunksta nuo rasos,
Išgirsta Dievas ten ne vieną skundą,
O aš ir tu ten semiamės drąsos.