Tylus AŠ

Tyla tik eilėraščio
Paspęsti spąstai
Eilėraščių kuriuos mažai
Kas teskaito
Ženkime iš šios neįsivaizduojamos tylos
Į miesto triukšmą kažkas kažkada pagalvojo
Ir žengė...
Visas kartas it arbatos
Maišelį panardindami į niekada neužmaskuojamą judesį
Kažkodėl manau, jog dėl šito
Aukojame daug kitų dalykų
Dabar jau nebepastebimų debesys mirksta iki kulnų panirę į pilkumą
Užuodi stačiai mirštantį lietų
Medžiai klumpa lapais ant žemės
Susirūpinęs atsegu tau palaidinės sagas 
Per langą mėnulis pusiau
Įsirioglinęs kambary
Užsikrečia juoku iš miegančio manęs
Bet juokiasi taip kad nepažadintų
Visur paslėpta tyla kaip po piešiniu pieštuko kontūras
Kaip šešėlis, per kurį pats patenki į išvirkščią pasaulį
Tu matai mane
Kaip ledo kūbelis per stiklinės stiklą
Nubėgi mano keliais,
Kaip pienas nes netoleruoju laktozės
Esu merdinti kūdra
Ypač vakarais
Padailinta vakarinio kambario dangaus baltuma
Sumerkiu rankas į knygą
Ir galvodamas apie kitus dalykus
Įsivaizduoju jog skaitau tylą
Jog pats esu truputį tylantis
Kol manyje užmiega visas
Prakeiktas pakarakuolikliškas
Miestas
Kol AŠ tavyje užmiegu