žvejo sindromas

nusipirkau žvejo bilietą tuo pačiu viskas viename
ir koncertai ir teatrai ir kinas kai užgėrėm ir balsai pasikeitė
oratorystės menas tryško pro sugniaužtą hitlerišką kumštį
Pranas laiku paprašė raktelių nuo mašinos vandeniui sakė atnešti 
atsitempė dar puslitrį samanės vos beįvilkom tada į mašinos saloną
minkštutėlį  ir šiltą
šiaip taip įridenom it obuolį nuo pažinimo medžio besikeikiantį
ant viso pasaulio filosofų tik kamiu atrodo nelietė
užnugaryje palikdami kietai susitingusias gyvenimų provėžas
mūsų ratai prasisuka šiame laiko rate
bet dar kabinamės nagais sakytum
bet ne
tik pirštais bukais ir prakvipusiais žuvimi
kabinamės į gyvenimą it vikšrais ekskavatoriaus
paprasta darbo liaudis
taškomės purvu pro tas gyvenimo provėžas
su šita linksma istorija namo
sušalę bet užkaitę
namo su bilietu kišenėje į tikrą pramogų banką
kurį jautėmės sėkmingai apiplėšę
ir išsisukę nuo bausmės ir niekas nesuuodė
properšoj meldų guli antilopė
taip taip
būna ir romantikos kai tyliai praplaukiant ant šezlongo aptinkam krante
pusnuogę moterį nepatogu neva nes dar valtyse nes dar blaivūs
būna kad paneria plūdė iš lėto į gelmę prasišviečia po vandeniu jau laikas traukti
ir suspurda ant kabliuko ešerys arba netikėtai lydeka neria į meldynus
visu savo gyvenimo svoriu su visu kabliuku dingsta pasidabinus nutraukia
dėsim metalinius pavadėlius kitą kartą kad nenupjautų aštriais it adatomis dantukais
į pirštus susmenga iki kraujo kol atkabini jei pavyksta išpešti iš jos vandens karalijos į valtį
o mailius pulkais skrodžia vandens paviršių ir pakimba ore lydeka šokteli iš paskos
toks šokis virš bangų ir pliumpteli plūdės į šito šokio vidurį laukia kada pasiners
iš šito pasaulio matomo mums į kitą kad praneštų vėl kimba
nors žvejų mintyse tik romantika ir moteris ant kranto galbūt ji vieniša
taip išsitiesus šezlonge it lydeka jei užkibtų ir ji už lūpos kabliukas gal ir ištrauktum
strategiškai timpteldamas ir atleisdamas gal nenupjautų valo gal išsitiestų ant valties dugno
ir ji kaip iš kino kaip kokia sterva kur niekas nenorėjo mirti ir pasibaigtų žvejybos
ir bilietas baigtų galioti
užmirštas užpakalinėj kišenėj
it laisvės priminimas ir prasidėtų buitis
ir tik priekaištų mailius šuorais pakibtų ore tarp mūsų
buvusių romantikų
jei tik ji būtų vieniša ir labai bijotų ja likti
bet aš užsimerkiu
ir regiu tik neriančias į gelmę plūdes nuraibuliuoja vibracijom vandens į širdies vandenynus
ir užkutena gyvenimo akimirkom adrenalino dozėmis plūsteli kraujas į paaštrėjusią regą
reikia traukti arba atsitraukti
bet netyčia vis vien sugauni save ant to paties kabliuko
bemaunantį posakį cherchez la femme
kiek bežvejotum išlieka vis taps pavojus
ištarus ką nors prancūziškai
kad užkibs