sargai ir gyvenimų klaviatūros

sargas nemiega sargas laiko iškeltas duris
taip susikurdamas sau užuovėją lauke atsisukęs į vėją
prisispaudęs nugara prie sienos
prie nykstančios profesijos
signalizacijų ir nuotolinių kamerų eroje
sargas nemiega
bando sušilti ir pramaitinti šeimą iškepti didžiulį kugelį
kurį vaikai atsimins kaip saldžiausią uogienę po sargo mirties
dar daug metų to neužmirš
sargas saugojo linus linų fabrike.
Sargo gyvenimas nebuvo lengvas,
bet turėjo mažmožių džiaugsmo potyrių
kai į namus skardoje didžiulėj garuojantį kugelį nešė vaikai.

Vėlesni laikai.
Daugiau viskas elektrifikuota naktys apšviestos galingi prožektoriai
bet nejaukumas vienumos tas pats
sargo sąmonėje savisaugos instinktai įjungti neleidžia užmigti vis vien
nors ir šilta ir patogu palyginti su linų fabriku svajonių darbas 
nieko neveikti tik kartais eiti iš proto.
Sargas žiūri į kamerų  transliuojamus vaizdus kurios kartais fiksuoja
prabėgančius zuikius naktyje sargo klausa fiksuoja rujojančių briedžių staugsmus
sargas fiksuoja garaže palikto įjungto generatoriaus automatinį suveikimą jo ūžesį protarpinį
sargas naršo internete iš pareigos taip tiesiog nežinia kam nes sargas negali užmigti
nes ir jis turi praeitį ir jos nepamiršta tarpusieniuos pelės rudeniniai lapai krenta
per garsiai skaito poetai savo eiles taip kad jų nebegirdi prasliūkina katinas
tais čežančiais lapais kiti sargai irgi naršo internete ieško vis geresnio automobilio
kartais užsuka į skelbimus erotinių masažų tematika kurie pažadintų jų aistrą gyventi
nors norisi visa tai kartais neskaniai išsivemti o po to vis tikrinti bilietus loterijų
bet nesitiki kad kiti sargai izoliacija sulopytoj biuro kėdėj kad sėdėtų nesitiki čia milijonierius
nesitiki ir aš kartkartėm užsuku į erotikos ir sekso portalus
kantriai suvesdamas adresą išklerusia kaip šis pasaulis klaviatūra
su beveik atsisakiusiais jau veikti klavišais „e“ „s“ ir „x“. Nieko kita nelieka tik.
Rytoj į žvejybą.
Laukia lydekos ir ešeriai. Laukia absurdas.
Kurį užmausiu ant kabliuko ir sužvejosiu mėnulį kaip koks Li Bo
didysis visų žvejų žvejas
arba ne. Ir koks skirtumas kai naktyje tik kompiuterio ventiliatorius ūžia
ir gali naršyti. Tik kartais imi pavydėti tiems ankstesnės kartos sargams,
kurie slėpėsi nuo šalto vėjo už iškeltų jas kantriai laikydami
iš staktų iškeltas duris kurie ridendavo trinką lauke pirmyn ir atgal kad sušiltų
šiame gyvenimų šaltyje o kompiuterio ventiliatorius vis ūžia toks man svetimas
vienišumu ūžia pasaulis kai norisi išjungti kad pailsėtų atrodo ir neperkaistų bet ne
vis išlenda iš nakties ežiai o gal barsukai neprimatau ir čežina liūdno rudens lapus
neleidžia užmigti šios dalies pasaulio sargams teks dar išgerti daug kavos su tirščiais
kad bent kiek prašviesėtų pilnatys galvoje ir užsimirštų jų tamsiosios pusės
gyvenimai daugumoj sušikti o unitazai kažkodėl vis dar daugumoj balti.
Tas ankstesnės kartos sargas buvo mano senelis.
O klaviatūroj gyvenimų labiausiai išklerę klavišai raidžių tokių „š“ „ū“ „d“ „a“ „s“