Nepapasakota istorija

Jei tik papasakoti
Jums galėčiau.
Istoriją, kurią
Atsimenu aš mintinai.

Kur aš sustočiau?
Kur pradėčiau?
Tačiau kalbėčiau
Aiškiai, atvirai:

Taku, iš lėto
Ir nedrąsiai.
Be aiškiai
Matomų krypčių.

Nors net gamta
Atrodė grasiai,
Išėjo jie ieškot
Šviesių minčių.

Palikę praeitį
Ir ateitį.
Be adreso ir
Didelių vilčių.

Iš naujo
Žengė į pasaulį.
Atverst
Daugybės paslapčių.

Staiga gūsingas
Vėjas praplėšė
Jiems debesuotą
Dangų.

Parodė keletą
Plonyčių saulės
Spindulių
Skaidrių.

/Ir taip toliau ir panašiai, užsižaidžiau, nebe išlipu. Viskas keliauja į šiukšlyną, kad ir kaip bebūtų gaila/.

Nes kai
Eini taku
Apsikabinęs
Žmogų brangų..

/Užsigliučinau šiandien galutinai. /

Labos.